Panigingara

Panigingara arba Panigara (Paniĝinĝarra, Paniĝara) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, garbintas Adabe. Dievavardis būdavo užrašomas ir sutrumpinta forma, Senosios Babilonijos karalystės laikų įrašuose aptinkamas variantas ^dPa-an-ni-gá-ra.^[1] Meli-Šipako valdymo laikais datuojamame įraše įvardijamas EN ku-dur-ri, „kudurru viešpats“.^[2]

Adabe būta šio dievo šventyklos, kuri vadinosi Eursag[…] (visas pavadinimas neišliko).^[3] Galbūt ta pati Panigingaros šventykla minima Larsos valdovo Rim-Sino I įraše.^[3] Kita šventykla, panašu, vadinosi Emeteursag (šumerų k. 'didvyrio verti namai'),^[4] taip pat, kaip su dievu Zababa siejama žinomesnė šventvietė Kiše.^[1] Dar kita šventykla vadinosi Enigurru ('siaubu apdengti namai'), taip pat vadinosi Ištarės, kaip „Nipūro karalienės“, šventykla.^[5] Be šių, žinomos dar dvi: Eutul ('kaimenės namai')^[6] ir šventykla neišlikusiu pavadinimu.^[7] Manfred Krebernik, remdamasis Andrew R. George tyrinėjimais, daro prielaidą, kad visos jos buvo Adabe.^[2]

Dievų sąraše An = Anum Panigingara – Ninhursagos ir jos vyro Šul-pa-e sūnus.^[2] Senesniame Veidnerio dievų sąraše įrašytas greta kito Ninhursagos sūnaus Ašgio, su juo siejamas ir kituose šaltiniuose.^[2] Panigingara minimas ir drauge su motina, pvz., laiškų sveikinimų formulėse.^[2] Vėlesniuose šaltiniuose gali būti tapatinamas su Ninurta (panašiai kaip Pabilsagas).^[2] Wilfred G. Lambert šį dievą apskritai įvardija „Ninurtos pavidalu“.^[8]

Paminėtas keliuose Mesopotamijos literatūriniuose kūriniuose. Humoristiniame^[9] pasakojime „Trys jaučių varovai iš Adabo“ apibūdinamas kaip „jų išminčius, mokovas, Adabo dievas“, be to, kaip „klerkas“, galbūt taip pašiepiant teismo procesą.^[10] Prabėgomis paminėtas prastai išlikusiame mite Urašas ir Mardukas.^[11]

1. ↑ ^{1,0 1,1} George 1993, p. 25.
2. ↑ ^{2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5} Krebernik 2005, p. 326.
3. ↑ ^{3,0 3,1} George 1993, p. 156.
4. ↑ George 1993, p. 125.
5. ↑ George 1993, pp. 131–132.
6. ↑ George 1993, p. 158.
7. ↑ George 1993, p. 99.
8. ↑ Lambert 2013, p. 496.
9. ↑ Foster 1974, p. 70.
10. ↑ Foster 1974, p. 72.
11. ↑ Lambert 2013, p. 315.